« Grįžti į Apie osteoporozę

Tyrimo santrauka

Projekto eigoje buvo inicijuotas tyrimas, kurio pagrindinis tikslas buvo išsiaiškinti sveikatos priežiūros specialistų, asmenų, sergančių osteoporoze bei jų artimųjų informuotumą, nuomonę apie osteoporozę, jos priežastis, prevencijos visuomenėje galimybes.
Tyrimo metu buvo siekiama sužinoti ar tyrimo dalyviai žino kas yra osteoporozė. Nors respondentai patys sirgo osteoporoze arba buvo sergančiųjų šia liga artimieji, vis vien ne visi tiriamieji žinojo kas yra osteoporoziniai susirgimai. Dauguma tyrimo dalyvių žino, kad osteoporozė – tai kaulų liga, kuri pasižymi kaulų tankio mažėjimu, maža kauline mase bei kaulų trapumu. Tuo tarpu mažiausioji dalis manė, kad tai dermatologijos srities liga, kuria sergant pleiskanoja oda.

1 paveikslas. Atsakymų į klausimą „Ar žinote kas yra osteoporozė?“ pasiskirstymas, proc.
 
Tyrimo duomenys parodė, jog dauguma apklaustųjų mano, kad Lietuvoje osteoporoze serga 2 – 5 proc. žmonių, kai tuo tarpu pastarąja liga serga apie 250 tūkst. žmonių, t.y. 10 – 12 proc. populiacijos. Kalbant apie osteoporozės simptomus, yra žinoma, jog vienas iš pastarosios ligos simptomų yra kaulų lūžiai buitinės veiklos metu. Taigi, reikia pastebėti, jog didžioji dalis tiriamųjų kontingento patvirtino, kad jie, jų artimieji/pažįstami yra patyrę kaulų lūžį(ius) dėl traumos įprastos buitinės veiklos metu. Kaip parodė tyrimas, dauguma tyrimo dalyvių nieko nežinojo ar nesidomėjo apie osteoporozę iki susergant jiems ar jų artimiesiems, nes tai neatrodė aktualu. Tačiau ekspertai teigia, jog osteoporoze reikia domėtis ir pradėti tikrintis dar ankstyvoje jaunystėje.
 
Tyrimo metu taip pat buvo siekiama sužinoti tiriamųjų nuomonę, kaip būtų galima išvengti šios ligos. Tad galima teigti, jog dauguma apklausos dalyvių žino, kad norint išvengti osteoporozės, visų pirma, reikia valgyti maistą, kuriame yra daug kalcio. Tuo tarpu gydytojai taip pat teikia pirmenybę kalciui, kaip prevenciniai priemonei, tačiau nurodo, jog būtinas ir D vitaminas geresniam kalcio pasisavinimui. Atsižvelgiant į tyrimo duomenis, galime teigti, jog dauguma respondentų nesuklydo nurodydami pagrindinius osteoporozės simptomus ir teigdami, kad tai yra kaulų lūžiai bei jų skausmai.

2 paveikslas. Atsakymų į klausimą „Kokie yra osteoporozės simptomai?“ pasiskirstymas, proc.
 

Respondentų teiraujantis kas, jų nuomone, lemia susirgimus osteoporoze, didžioji dalis tiriamųjų suskirstė į pirminius ir antrinius veiksnius, turinčius įtakos pastarajai ligai: atitinkamai genetika, kuri yra neišvengiama bei žalingi įpročiai – nesaikingas alkoholio vartojimas ir rūkymas. Analizuojant respondentų žinių lygį osteoporozės atžvilgiu, galima teigti, jog didžioji dalis tiriamųjų turi šiek tiek informacijos apie pastarąją ligą.
Kad tyrimo dalyviams trūksta žinių apie osteoporozę rodo ir tai, jog dauguma tiriamųjų nesutiko, jog turi pakankamai informacijos apie šios ligos rizikos veiksnius, prevencijos metodus, gydymo galimybes bei gydymo išlaidų kompensavimą. Respondentų teiraujantis iš kokių šaltinių jie gauna informaciją apie osteoporozę, didžioji dalis teigė, jog apie pastarąją ligą informaciją gauna pačioje gydymo įstaigoje arba iš spaudos (laikraščių, žurnalų). Galbūt būtent žinių trūkumas osteoporozės atžvilgiu yra reikšmingas veiksnys determinuojantis tai, jog daugumai tyrimo dalyvių reikalinga nacionalinė sergančių osteoporoze ir jų artimųjų bei sveikatos priežiūros specialistų bendruomenė, kuri veiktų regionuose bei rinktų ir sistemintų informaciją, visuomenei pristatytų ligos prevencijos, ankstyvos diagnozės bei sveikos gyvensenos rekomendacijas ir pan.

3 paveikslas. Atsakymų į klausimą „Kaip manote, ar reikalinga nacionalinė sergančių osteoporoze ir jų artimųjų bei sveikatos priežiūros specialistų bendruomenė, kuri veiktų regionuose bei rinktų ir sistemintų informaciją, visuomenei pristatytų ligos prevencijos, ankstyvos diagnozės beis veikos gyvensenos rekomendacijas ir pan.?“ pasiskirstymas, proc.
 
Siekiant atskleisti visuomenės informuotumą osteoporozės atžvilgiu buvo analizuojamos ne tik sergančiųjų bei jų artimųjų, bet ir medicinos atstovų nuomonės. Tyrimo rezultatai parodė, jog įvairių sričių specialistai turi pakankamai žinių apie šią ligą. Medicinos ekspertų teigimu, Lietuvoje osteoporoze serga apie 10 proc. gyventojų . Respondentų teiraujantis kiek procentų, jų nuomone, Lietuvos gyventojų serga osteoporoze, didžioji dalis atsakiusiųjų, nepriklausomai nuo jų specializacijos, teigė, jog su kaulų retėjimo problema susiduria nuo 5 iki 10 proc. lietuvių. Daugiau nei pusė sveikatos priežiūros specialistų osteoporozę yra linkę traktuoti kaip didelę Lietuvos visuomenės problemą.

4 paveikslas. Atsakymų į klausimą „Ar osteoporozė yra didelė problema Lietuvos visuomenėje?“ pasiskirstymas, proc.
 
Laiku diagnozuota bei tinkamai gydoma osteoporozė gali būti sustabdyta, o kaulinė struktūra gali ne tik atsinaujinti, bet ir padidėti . Šią ligą diagnozuoti galima skirtingų bei metodikų pagalba, tačiau apklaustųjų nuomone, tinkamiausias diagnozės būdas yra būtent kaulų mineralų tankio tyrimas DXA metodu, nustatinėjant kaulų masės rodiklius.

5 paveikslas. Atsakymų į klausimą „Kokia metodika, Jūsų nuomone, yra tinkamiausia osteoporozės diagnozei?“ pasiskirstymas, proc.
 
Tarp kitų tyrimo metodikų taip pat buvo minima ir kompiuterinė tomografija bei ultragarsinis kaulų tyrimas. Didžioji dalis sveikatos priežiūros specialistų nurodo, jog sergantieji osteoporoze prieš ją diagnozuojant būna tik iš dalies apie ją girdėję. Tačiau, tiriamųjų teigimu, pas juos besilankantys jauni žmonės nėra linkę domėtis osteoporozės prevencijos būdais.
Respondentų teiraujantis ar juos tenkina informacijos apie osteoporozę kiekybė bei kokybė Lietuvoje, daugiau kaip pusė atsakiusiųjų teigė, jog tenkina tik iš dalies. Labiausiai patenkinti šio pobūdžio informacijos sklaida bei kokybe yra reabilitologai, tuo tarpu didžiausią šių žinių stygių jaučia bendrosios praktikos slaugytojos. Tyrimo dalyvių teiraujantis ar, jų nuomone, yra reikalingas nacionalinės sergančiųjų osteoporoze bendruomenės subūrimas, beveik pusė tyrimo dalyvių mano, jog šios bendruomenės subūrimas yra reikalingas. Kadangi pagerėtų informacijos apie šią ligą ir jos gydymą prieinamumas bei kokybė, taip pat būtų sukurta daugiau galimybių taikyti gerąją užsienio praktiką. Tačiau prisidėti prie šios bendruomenės veiklos sutiktų tik trečdalis tyrimo dalyvių.
 

Tyrimo rezultatų apibendrinimas
Atlikto tyrimo rezultatai leidžia teigti, jog nors medicininiame diskurse osteoporozė yra traktuojama kaip dažnai diagnozuojama liga, daugiau kaip pusė respondentų nurodė, kad tik iš dalies žino kas tai yra per liga. Didžioji dalis tyrimo dalyvių geba teisingai apibrėžti osteoporozės sampratą, teigdami, jog tai yra kaulų liga, kuri pasižymi kaulų tankio mažėjimu, maža kauline mase bei kaulų trapumu. Tačiau net trečdalis tiriamųjų nurodė neteisingus osteoporozės apibrėžimus teigdami, kad ši liga yra susijusi su odos problemomis, sąnarių skausmais, dalis taip pat neturi nuomonės šiuo klausimo atžvilgiu. Tad nors nemažai tyrimo dalyvių nurodo žinantys kas yra osteoporozė bei kuo ji pasireiškia, vis vien informacijos sklaida apie šią ligą yra nepakankama.
 
Nors įvairiose žiniasklaidos priemonėse galima rasti informacijos apie osteoporozę, jos diagnostiką, gydymą bei profilaktiką, vis vien beveik trys penktadaliai tyrimo dalyvių apie osteoporozę sužinojo tik susirgus pačiam arba artimajam šia liga. Šią tendenciją patvirtina ir tyrime dalyvavusių specialistų atsakymai, nurodantys, jog daugiau kaip trys trečdaliai jų pacientų, apie osteoporozę sužinojo tik po šios ligos diagnozės. Analizuojant žinomumą apie osteoporozę amžiaus atžvilgiu, galima teigti, jog prieš susergant šia liga dažniausiai apie ją žinojo vyresnio amžiaus žmonės, priešingai nei jaunimas. Tuo tarpu kalbant apie jaunimo suinteresuotumą osteoporozės prevencijos atžvilgiu, galima teigti, jog jauni žmonės nėra linkę domėtis šia liga, tol kol pastaroji nepaliečia asmeniškai jų ar jų artimųjų. Daugiau kaip trečdalis tiriamųjų tiek sergančių osteoporoze, tiek esančių sergančių žmonių artimaisiais, nurodo, jog ši liga reikalauja daug tiek laiko, tiek ekonominių kaštų.
 
Osteoporozės galima išvengti arba bent jau pristabdyti pastarosios vystymąsi naudojant įvairias prevencines priemones. Daugiau nei pusė tyrimo dalyvių mano, jog visų pirma reikia valgyti maisto produktus, turinčius daug kalcio bei neturėti žalingų įpročių. Sergantieji osteoporoze, priešingai nei sergančiųjų šia liga artimieji, akcentavo maisto, turinčio daug baltymų vartojimą. Didžioji dalis tyrimo dalyvių geba teisingai identifikuoti osteoporozės simptomus bei teigia, jog dažniausiai šią ligą signalizuoja dažni kaulų lūžiai bei kaulų skausmai. Kalbant apie priežastis, determinuojančias osteoporozinius susirgimus, galima teigti, jog daugiau kaip pusė tyrimo dalyvių yra linkę teigti, jog šios ligos atsiradimą lemia genetinis paveldimumas, netinkama mityba vaikystėje ir paauglystėje bei žalingi įpročiai: rūkymas ir alkoholio vartojimas.
 
Tyrimo rezultatai rodo, jog tik mažiau nei dešimtadalis tyrimo dalyvių teigia, turintys pakankamai žinių apie osteoporozę. Didžioji dalis apklaustųjų teigia, jog neturi pakankamai žinių nei apie osteoporozės rizikos veiksnius, nei apie jos gydymo ir prevencijos metodus bei gydymo išlaidų kompensavimo tvarką. Tyrimo dalyvių teiraujantis apie informacijos kanalus, kurių pagalba jie gauna informaciją apie šią ligą, didžioji dalis tiriamųjų nurodo, jog ją gauna gydymo įstaigose arba iš draugų ir pažįstamų. Tuo tarpu mažiausiai informatyvus šiuo klausimu yra gydymo įstaigos tinklapis, bei radijas ir televizija.
 
Osteoporozės diagnostikai yra pasitelkiami įvairūs metodai, tačiau tyrime dalyvavusių sveikatos priežiūros specialistų nuomone, geriausias būdas nustatyti osteoporozę yra kaulų mineralų tankio tyrimas DXA metodu. Šiai nuomonei taip pat pritaria ir didžioji dalis sergančiųjų osteoporoze bei sergančių asmenų artimųjų. Kalbant apie pasitenkinimą informacijos apie osteoporozę kiekybe bei kokybe, tyrime dalyvavę medicinos ekspertai teigia, kad jie ja yra patenkinti tik iš dalies. Medicinos specialistai teigia, kad yra reikalinga didesnė informacijos apie osteoporozę sklaida tiek pacientų bei potencialių ligonių, tiek medicinos ekspertų atžvilgiu. Pastariesiems ypatingai trūksta metodinės medžiagos, kurioje būtų pateikiama medžiaga kaip reikia ligoniui suprantamai paaiškinti apie jo ligą. Tačiau efektyvesnį osteoporozės gydymo procesą stabdo ne tik informuotumo stoka, bet ir kiti sunkumai, tokie kaip vaistų kompensavimo sistemos spragos, efektyvesnių gydymo priemonių stygius bei pacientų pozityvaus mąstymo ir reglamentų laikymosi, stoka. Ypatingai svarbu, kad pacientai suprastų ir tinkamai įvertintų ligos riziką, todėl, kad ne visi laikosi gydytojų nurodymų bei saugo save.
 
Norint sumažinti susirgimų osteoporoze riziką visų pirma reikėtų taikyti prevencines priemones. Remiantis tyrimo duomenimis, galima teigti, jog visuomenė neturi pakankamai žinių osteoporozės atžvilgiu. Siekiant didesnio visuomenės informuotumo, būtų efektyvu įkurti nacionalinę sergančiųjų osteoporoze ir jų artimųjų bei sveikatos specialistų bendruomenę, galinčią rinkti ir sisteminti informaciją apie šią liga. Ši organizacija tuo pačiu ir pristatytų visuomenei prevencijos programas, ir teiktų ankstyvos diagnozės bei sveikos gyvensenos rekomendacijas. Didžioji dalis respondentų, sergančių osteoporoze ar jų artimųjų, teigia, jog šios bendruomenės įkūrimas būtų labai naudingas. Šiai nuomonei pritaria ir daugiau kaip pusė apklaustų sveikatos priežiūros specialistų. Pastarieji teigia, jog ši bendruomenė galėtų pagerinti informacijos apie osteoporozę sklaidą, prieinamumą bei kokybę. Tuo pačiu būtų suteikiamos galimybės taikyti užsienio šalių gerąją praktiką. Tačiau respondentų teiraujantis ar jie norėtų prisidėti prie šios bendruomenės veiklos, skleidžiant informaciją apie osteoporozę, jos prevenciją ir kt., daugiau kaip trečdalis tiriamųjų teigė, jog nenorėtų.
 
Osteoporozė. Internetinė prieiga: http://www.medpraktika.lt/ligos/liga/47/Osteoporoz#tab2
Alekna V., Tamulaitienė M., Krasauskienė A., 2003. Osteoporozės diagnostika ir gydymas. Internetinė prieiga: http://www.kmu.lt/endokrinologija/rodyti_tekst.php?id=170